Naujas

Nuosaikieji laimėjo Salvadoro rinkimus - istorija

Nuosaikieji laimėjo Salvadoro rinkimus - istorija


We are searching data for your request:

Forums and discussions:
Manuals and reference books:
Data from registers:
Wait the end of the search in all databases.
Upon completion, a link will appear to access the found materials.

Laisvi rinkimai Salvadore atvedė Jose Napoleoną Duarte į prezidento postą. Duarte buvo laikomas nuosaikiu. Jis surinko 54 procentus balsų. Jo pagrindinis varžovas buvo dešiniosios partijos lyderis Roberto d 'Aubuisoon. Duarte tapo pirmuoju civiliu lyderiu Salvadore per 49 metus.

Salvadoras - politika

Salvadore gyvena žiauriausios gaujos pasaulyje. Ir 18-osios gatvės gauja (Barrio 18), ir Mara Salvatrucha (MS-13) prasidėjo Los Andžele, Kalifornijoje, atitinkamai septintajame ir devintajame dešimtmečiuose. Laikui bėgant gaujos vystėsi, jos sukėlė saugumo problemų JAV vyriausybei. 1996 m. Nelegalių imigrantų reformos ir imigrantų atsakomybės įstatymas (IIRIRA) paskatino daugelį gaujos narių deportuoti atgal į savo gimtąsias Centrinės Amerikos šalis. Nenuostabu, kad tokia politika prisidėjo prie gaujų plėtimosi visame regione. 2012 m. JAV iždo departamentas pavadino MS-13 tarptautine nusikalstama organizacija.

Kietosios linijos konservatoriai, įskaitant kai kuriuos kariuomenės narius, 1981 m. Sukūrė Nacionalistinio respublikonų aljanso partiją (ARENA). 1984 m. ARENA beveik laimėjo rinkimus, turėdama solidžią privataus sektoriaus ir kaimo ūkininkų paramą. Iki 1989 m. ARENA sulaukė verslo grupių palaikymo. Įvairūs veiksniai prisidėjo prie ARENA pergalių 1988 m. Įstatymų leidybos ir 1989 m. Prezidento rinkimuose, įskaitant įtarimus dėl korupcijos valdančiojoje krikščionių demokratų partijoje, kuri turėjo prastus santykius su privačiu sektoriumi, ir istoriškai žemomis pagrindinio šalies žemės ūkio produktų eksporto kainomis.

Per 12 metų trukusį pilietinį karą tiek vyriausybės saugumo pajėgos, tiek kairieji partizanai pažeidė žmogaus teises. Susitarimu buvo įsteigta JT globojama Tiesos komisija, kuri ištirs sunkiausius atvejus. Komisija rekomendavo pašalinti iš visų vyriausybės ir kariškių pareigų asmenis, pripažintus žmogaus teisių pažeidėjais. Po to Įstatymų leidybos asamblėja suteikė amnestiją už karo metu padarytus politinius nusikaltimus. Tarp tų, kurie buvo išlaisvinti, buvo Salvadoro ginkluotųjų pajėgų (ESAF) pareigūnai, nuteisti 1989 m. Lapkričio mėn. Jėzuitų nužudymuose, ir buvę FMLN kovotojai, sulaikyti už dviejų JAV karių nužudymą 1991 m. Taikos susitarimais taip pat buvo įsteigta ad hoc komisija, skirta ESAF pareigūnų korpuso žmogaus teisių padėčiai įvertinti.

Dabartinis Salvadoro politinis kraštovaizdis iš esmės yra 1992 m. Taikos susitarimų, užbaigusių dvylikos metų pilietinį karą, rezultatas. Pagal susitarimą komunistų partizanai, Farabundo Marti nacionalinis išsivadavimo frontas (FMLN), padėjo ginklus ir tapo teisėta politine partija. Vyriausybė (GOES) savo ruožtu sutiko išformuoti karinių ir saugumo tarnybų elementus, pagarsėjusius žmogaus teisių pažeidimais, leisti FMLN dalyvauti politiniame procese, reformuoti teismų sistemą ir suformuoti naujas nacionalines civilines policijos pajėgas (PNC). ), paimtas iš demobilizuotų partizanų ir buvusių ginkluotųjų pajėgų narių.

1992 m. Taikos sutartyje nebuvo atsižvelgta į didelę pilietinį karą skatinančią socialinę ir ekonominę nelygybę. Pagrindinės kliūtys siekiant ilgalaikės taikos buvo politinio ir vietinio pobūdžio. Iki 1993 m. Pabaigos FMLN ir partijos „ARENA“ nužudymų ir bandymų užimti lyderio pozicijas skaičius smarkiai padidėjo, tikriausiai susijęs su įstatymų leidėjų ir merų kampanija, kuri baigsis 1994 m. Kovo mėn. Rinkimais.

1989–1994 m. Alfredo Cristiani administracijos sėkmė pasiekus taikos susitarimą užbaigti pilietinį karą ir gerinant šalies ekonomiką padėjo ARENA, kuriai vadovavo buvęs San Salvadoro meras Armando Calderon Sol, išlaikyti pirmininkavimą ir darbinę daugumą Įstatymų leidžiamoji asamblėja 1994 m. 1997 m. Rinkimuose ARENA įstatymų leidėjo padėtis susilpnėjo, tačiau ji atgavo savo jėgas, padedama susiskaldymo opozicijoje, ir buvo pasiekta dar viena pergalė 1999 m. Prezidento rinkimuose.

Floresas sutelkė dėmesį į ekonomikos modernizavimą ir dvišalių santykių su JAV stiprinimą. Jam pirmininkaujant Salvadoras įsipareigojo kovoti su tarptautiniu terorizmu, įskaitant karių siuntimą į pagalbą Irako atstatymui. Salvadoras taip pat atliko svarbų vaidmenį derybose dėl Centrinės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (CAFTA-DR). Francisco Floreso vyriausybė pradėjo „Mano Dura“ (geležinis kumštis) strategijas, skirtas kovoti su gaujomis ir su gaujomis susijusiu smurtu. Dėl šios politikos padidėjo suimtų gaujos narių skaičius. Dėl to kalėjimų skaičius išaugo nuo 130 įkalinimo 100 000 gyventojų 2000 m. Iki 567 100 000 gyventojų 2016 m.

Pasinaudodama tiek visuomenės supratimu apie Floreso politiką, tiek ARENA nesutarimais, vyriausioji opozicijos partija Farabundo Marti nacionalinis išsivadavimo frontas (FMLN) sugebėjo pelnyti didelę pergalę prieš ARENA 2003 m. Kovo mėn. ARENA, likusi tik su 29 vietomis 84 vietų įstatymų leidžiamojoje asamblėjoje, buvo priversta kreiptis į teismą su dešiniąja Nacionaline taikinimo partija (PCN), kad sudarytų daugumos balsavimo bloką. Tačiau 2003 m. PKN užmezgė laisvą partnerystę su FMLN, o tai dar labiau apribojo ARENA galimybes manevruoti įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

Rinkimai sukėlė susiskaldymą giliau, nei buvo matyti nuo karo, kai FMLN buvo partizanų grupė, o ARENA buvo susijusi su kovos su sukilėliais operacijomis. Nepaisant šių suvaržymų, 2004 m. Kovo mėn. Prezidento rinkimuose ARENA pademonstravo stiprų pasirodymą, kuris pasižymėjo precedento neturinčiu 67% rinkėjų aktyvumu. ARENA kandidatas Elias Antonio „Tony“ Saca ranka nugalėjo FMLN kandidatą ir partijos vadovą Shaficką Handalį, surinkęs 57,7 proc. Balsų. FMLN kandidato į prezidentus pralaimėjimas atgaivino vidinę FMLN kovą tarp griežtų linijų ir nuosaikesnių narių, kurie 2004 m. Partijos pralaimėjimą vertino kaip raginimą reformuoti.

Atsižvelgiant į santykinai nedidelį dydį (6,7 mln. Žmonių mažesnėje vietovėje nei Naujasis Džersis), Salvadore yra gana turtinga žiniasklaidos aplinka ir gana tiksliai apibrėžtas „žaidėjų“ skaičius, siekiantis valdžios ir įtakos. Nors jų bendras tiražas yra vos 300 000, laikraščiai gali būti laikomi įtakingiausiais žiniasklaidos priemonėmis. Prieiga prie interneto ir kabelinės televizijos iš esmės išliko išsilavinusių miesto gyventojų rankose, nors vyriausybė ilgai dėjo pastangas, kad internetas būtų pasiektas visose mokyklose, o internetui paruošti „informacijos centrai“ yra prieinami visoje šalyje. Nors transliuojama žiniasklaida reguliariai pasiekia didžiausią žmonių skaičių, spausdinta žiniasklaida ir įvairūs asmenys bei institucijos, įskaitant bažnyčias, politines partijas, verslo bendruomenę, akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę, užjūrio salvadorus ir JAV ambasadą, turi didelę įtaką. , kiekvienos įtakos laipsnis priklauso nuo susijusios problemos.

Iki šiol du įtakingiausi Salvadoro laikraščiai yra pagrindiniai dienraščiai - „La Prensa Grafica“ ir „El Diario de Hoy“. Abiejų tiražai yra apie 100 000, ir kiekvienas turi gerai išvystytą svetainę. Abu valdo ir valdo politiškai konservatyvios šeimos, kurios turėjo tiesioginius ryšius su Prezidento rūmais. „La Prensa Grafica“ redakcinis tonas apskritai yra centristinis ir kartais kritikuoja vyriausybę, o „El Diario de Hoy“ yra atviresnis konservatyvus ir laikomas nacionalistiniu elito „senosios gvardijos“ balsu.

2009 m. Sausio mėn. Teisėkūros ir savivaldos rinkimuose dabartinė partija ARENA surinko 32 asamblėjos deputatus ir 122 merus, o opozicinė FMLN iškovojo 35 mandatus įstatymų leidėjams ir 75 miesto rotušes (plius 21 papildomą meriją, kurioje dalyvavo kaip koalicijos dalis). PCN, PDC ir CD buvo atitinkamai 11, 5 ir 1 surinkimo sėdynės. 2009 m. Spalio mėn. 12 ARENA deputatų paliko partiją, kad suformuotų naują judėjimą - Didįjį aljansą už nacionalinę vienybę (GANA), ir dar du deputatai (po vieną iš ARENA ir PKN). partijos tapti nepriklausomomis. 2010 m. Sausio mėn. Asamblėja buvo sudaryta taip: FMLN - 35 vietos, ARENA - 19 vietų, GANA - 12 vietų, PCN - 10 vietų, PDC - 5 vietos, CD - 1 vieta, nepriklausomi pavaduotojai - 2 vietos. 2009 m. Gruodžio mėn. Buvęs prezidentas Antonio Saca buvo pašalintas iš ARENA dėl įtariamo dalyvavimo GANA deputatų nušalinime.

2009 m. Sausio 18 d. Šalyje įvyko įstatymų leidimo ir savivaldos rinkimai, kai kairioji FMLN laimėjo nedaug vietų Teisėkūros asamblėjoje. Mauricio Funesas, buvęs žurnalistas, vedęs vieną populiariausių Salvadoro televizijos naujienų programų, buvo pirmasis FMLN kandidatas į prezidentus, kuris nebuvo buvęs partizanų lyderis. Funeso kandidatūra, kurią skatina vardo pripažinimas, rinkėjų nepasitenkinimas dėl didelio nusikalstamumo ir manomas bendros ekonominės naudos trūkumas vadovaujant ARENA, FMLN suteikia stipriausią galimybę laimėti pirmininkavimą Salvadorui. 2009 m. Kovo 15 d. FMLN kandidatas Mauricio Funesas laimėjo Salvadoro prezidento rinkimus, nugalėdamas ARENA kandidatą Rodrigo Avilą. Galutinė balsų suma sudarė 51,3% FMLN ir 48,7% ARENA. Rinkimai buvo pirmas kartas nuo 1992 m. Taikos susitarimo, kuris baigė pilietinį karą, kai FMLN kandidatas buvo išrinktas prezidentu ir pirmąja centro centro vyriausybe Salvadoro istorijoje. Prezidentas Funesas buvo inauguruotas 2009 m. Birželio 1 d.


Kodėl Salvadore laimėjo kairieji?

Televizijos žurnalistas Mauricio Funesas, tapęs politiku, tapo dar vieno posūkio į kairę Lotynų Amerikos politikoje simboliu, kai laimėjo Salvadoro prezidento rinkimus kovo 15 d.

Funesas, surinkęs 51 proc. Balsų, buvo kandidatas į Frente Farabundo Martí para la Liberación Nacional (FMLN), kuris 1980–1992 m. Vedė ginkluotą kovą prieš konservatyvią vyriausybę. dabartinė partija ARENA jį apkaltino dalyvavimu „terorizmu“.

Tiesą sakant, JAV remiama partija ARENA, kurioje yra fašistinių elementų ir dešiniųjų mirties būrių, yra perpildyta krauju. Po 1992 m. Taikos susitarimo tarp ARENA ir FMLN JT remiama tiesos komisija nustatė, kad iš 75 000 per pilietinį karą žuvusių žmonių vyriausybė buvo atsakinga už 85 proc. Žmogaus teisių pažeidimų.

Garsiausi kraštutinių dešiniųjų smurto pavyzdžiai yra arkivyskupo Oskaro Romero nužudymas 1980 m. Ir 1000 žmonių žudynės El Mozote kaime kitais metais.

Pagal taikos sutarties sąlygas FMLN tapo politine partija ir pastaraisiais metais padarė pažangą vietos ir parlamento rinkimuose. Šių metų pradžioje ji surinko daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. Tačiau ARENA prezidento postą kontroliavo nuo 1989 m. Ir buvo viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių regione, net siuntusi karių į Iraką.

Ekonomiškai ARENA pavertė Salvadorą JAV diktuojamos vyriausybės paslaugų privatizavimo ekonominės politikos ir Centrinės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (CAFTA) laboratorija. Pasaulio banko duomenimis, šiandien maždaug 37 procentai salvadoriečių gyvena skurde.

Visa tai sudarė pagrindą Funeso pergalei. Tačiau nepaisant dešiniųjų bandymo pavaizduoti buvusį CNN žurnalistą kaip Venesuelos Hugo Chávezo marionetę, Funesas pergalės rinkimuose metu kalbėjo švelniai. Jis pažadėjo „sukurti dinamišką, veiksmingą ir konkurencingą ekonomiką ir skatinti plačios verslo bazės kūrimą“.

Pablo Rodriguezas yra San Francisko miesto koledžo mokytojas ir FMLN steigėjas. Likus kelioms dienoms iki balsavimo, jis kalbėjosi su Toddu Chretienu apie tai, ką atstovauja rinkimai.

ŠI VASARA yra 30-osios Sandinistų revoliucijos prieš JAV remiamą diktatorių Somozą Nikaragvoje metinės. Ar galite apibūdinti situaciją Salvadore 1979 m., Dėl kurios kitais metais susikūrė FMLN?

Buvau vidurinėje mokykloje, ir mes organizavome aukštųjų mokyklų studentų revoliucinius judėjimus (MERS). Liepos 19 -oji amžinai gyvens mūsų mintyse ir sieloje. Tai buvo ta akimirka, kuri mums pasakė: "Jei Nikaragvos gyventojai gali tai padaryti, tai ir jūs galite. Mes sakydavome:" Si Nikaragvos Vencija, El Salvadoro Vencerá "(jei Nikaragva laimės, Salvadoras triumfuos).

Prisimenu brolių Godoy, Carloso ir Enrique Mejia Godoy protesto muziką ir žiūrint iš kalnų nusileidžiančią Frente Sandinista de Liberación Nacional (FSLN), kurią su džiaugsmu pasitiko šimtai tūkstančių Nikaragvos gyventojų. Jie nugalėjo diktatorių Somozą, kuris buvo išsilavinęs ir apmokytas JAV. Tuo metu mes žinojome, kad galime laimėti prieš karinę vyriausybę, kurią turėjome Salvadore. Mes suorganizavome visos šalies masto, darbininkų, studentų ir valstiečių judėjimą iš apačios į viršų.

SUTEIKUS populiarios kovos su vyriausybe lygį, kodėl revoliucija nepasiteisino Salvadore?

1979 m. Mes nugalėjome vyriausybę. Ją pakeitė karinė chunta. Kai tik 1980 metais į valdžią atėjo Ronaldas Reaganas, jie žinojo, kad neturi kito pasirinkimo, kaip militarizuoti visą regioną. Taigi jie pradėjo sakyti, kad „blogio imperija“, Sovietų Sąjunga, užima Centrinę Ameriką.

Salvadoro atveju Reiganas sakė, kad atsiųs viską, ko reikia karinei vyriausybei. Netrukus Salvadoras iš JAV gavo tiek pat pagalbos, kiek Izraelis, dar daugiau. Tapome Lotynų Amerikos Izraeliu. 1979–1982 m. Mes nuvertėme vyriausybę, tačiau JAV išsiuntė į Salvadorą karinę pagalbą ir daugiau karinių „patarėjų“ nei bet kuri kita tauta.

Tai buvo vienintelė priežastis, dėl kurios vyriausybė išgyveno. JAV mokė specialiuosius prieš sukilimus nukreiptus batalionus Panamoje ir JAV Kas mėnesį į Salvadorą grįždavo 500 ar 1000 vaikinų, kurie buvo apmokyti nužudyti studentus, profsąjungos narius ir valstiečius. Todėl mes buvome priversti eiti į kalnus.

AR GALITE apibūdinti devintojo dešimtmečio politinį klimatą?

KASDIENA rasime savo brolius ir seseris nukirstus ir išmestus į gatvę. Kiekvieną sekmadienį, prieš nužudant arkivyskupą Romerą, jis aukos mišias prieš dešimtis San Salvadoro gatvėse rastų kūnų.

1979–1984 m. Buvo daugiau studentų, sąjungų ir valstiečių lyderių, taip pat kunigų, nužudytų bet kuriuo kitu mūsų istorijos metu. Salvadore žuvo daugiau bažnyčios narių nei bet kur kitur pasaulyje. Psichologinis teroras buvo naudojamas devintojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Vidurnaktį jie paėmė žmones, juos nužudė, supjaustė į gabalus ir vėl išmetė į bendruomenes. Dėl šio teroro praradau daugumą savo kompanijų ir kompanijų.

Nepaisant šio žiaurumo, FMLN galėjo toliau mobilizuoti ir net paskelbti išlaisvintas zonas Chalatenango ir kitose srityse. Koks buvo paramos FMLN lygis karo metu?

Kai REAGANAS atėjo į valdžią, žinojome, kad Pentagonas suplanavo atsaką-ir žinojome, kad tai bus visiškas karas.

Mes neturėjome pasirinkimo. Turėjai eiti į kalnus apsiginkluoti, apsisaugoti, kitaip būsi dar viena auka, nukirsta galva ir išmesta į gatvę. Išlaisvintų teritorijų priežastis buvo ta, kad mes turėjome beveik visą visuomenės paramą. Mes galėjome organizuoti populiarias vyriausybes, kurias valdo šių zonų žmonės.

Netgi miestuose turėjome išlaisvintas zonas, nors vyriausybė efektyviau sutriuškino miesto teritorijas. Pavyzdžiui, jie panaudojo strategijas, kurias jie naudojo Vietname, kad suskaidytų šias sritis. Jie nuvyko į vietą, kur žinojo, kad FMLN yra stiprus, ir dvi savaites tiesiog bombardavo. Todėl visos žudynės, kaip ir liūdnai pagarsėjusi El Mozote, įvyko. Tai buvo jų strategijos dalis.

1989 m. FMLN pradėjo „paskutinį puolimą“, kurio tikslas buvo nuversti vyriausybę. Per tą puolimą Salvadoro kariuomenės nariai Katalikų universitete įvykdė mirties bausmę penkiems jėzuitų kunigams ir jų namų šeimininkei bei jos dukrai. Jie taip pat kilimais bombardavo dideles San Salvadoro dalis. Ar galite paaiškinti puolimo politinį poveikį?

Rezultatas buvo tas, kad pasaulis suprato, kad vyriausybė negali mūsų nugalėti. Nepaisant JAV karinės paramos, jie negalėjo nugalėti žmonių ir buvo priversti derėtis. Jų žiaurumas buvo atskleistas, ir visas pasaulis juos smerkė.

Kai jie nužudė kunigus-beje, du iš jų buvo mano dėstytojai universitete, todėl aš juos asmeniškai pažinojau-jie išpūtė smegenis, kad išsiųstų pranešimą. Šias žudynes įvykdę kariai buvo apmokyti JAV.

Taigi rezultatas buvo tas, kad FMLN privertė vyriausybę derėtis ir įrodė, kad vyriausybė meluoja sakydama, kad nugalėjo sukilimą. Puolimas įrodė, kad FMLN buvo jėga.

PO to, kai FMLN nusprendė nuleisti ginklus ir dalyvauti rinkimuose, pagrindiniu jos varžovu tapo partija ARENA. Ką reiškia ARENA?

„ARENA“ 1981 m. Gvatemaloje įkūrė Salvadoro ir karinis elitas. Pagrindinis įkūrėjas buvo majoras Roberto D'Aubuissonas-žmogus, planavęs nužudyti arkivyskupą Romero. Gvatemalos elitas patarė Salvadoro elitui, kad jiems reikia politinės partijos, kuri gintų savo interesus-kad tai geriau nei tiesiog atviras pasitikėjimas kariuomene.

D'Aubuissonas buvo apmokytas JAV ir buvo CŽV darbo užmokesčio sąraše. Jis buvo pagrindinis mirties būrių architektas ir labai glaudžiai bendradarbiavo su Johnu Negroponte [tuometiniu ambasadoriumi Hondūre ir JAV strategijos Centrinėje Amerikoje architektu]. Nuo tada ARENA dominuoja Salvadoro politinėje scenoje.

25 % salvadoriečių buvo priversti emigruoti į JAV dėl ekonominių priežasčių. Ar galite kalbėti apie ekonominę situaciją ir imigracijos poveikį Salvadoro gyventojams?

1989 m., Po paskutinio puolimo, buvo išrinktas pirmasis ARENA prezidentas, nors jie tikrai buvo valdžioje dar prieš tai.

Salvadoro ekonomika visada matė, kad 70 procentų gyventojų išgyvena be nieko. Tada yra ir kitų, kuriems viskas gerai. Tačiau, kaip žinote, esame žinomi tuo, kad juos valdo 14 šeimų. Jiems tikrai priklauso šalis. Jie valdo ARENA.

Ir pažiūrėkite į jų įrašus. Beveik pusė gyventojų buvo priversti palikti šalį dėl socialinių, ekonominių ir politinių priežasčių. Tai neturi precedento istorijoje. Tai sugriovė socialinį šalies pamatą.

Dar blogiau, kad 2001 m. JAV doleris buvo priimtas kaip vienintelė valiuta. Dėl to vargšams dar blogiau. Tikriausiai nuo 2001 metų šalį paliko daugiau žmonių nei per visą devintą dešimtmetį. Daugumai žmonių viskas yra blogiau.

AR GALITE apibūdinti Salvadoro socialinius judėjimus ir jų santykį su FMLN?

EL SALVADOR yra labiausiai privatizuota Lotynų Amerikos šalis. Pasaulio bankas ir TVF kaip pavyzdį pateikia Salvadorą. Yra visuomeniniai judėjimai, bet nieko, ką galima palyginti su 1980 -aisiais. Labai gaila, tačiau socialiniai judėjimai užėmė antrąją vietą.

Koks santykis tarp rinkimų ir judėjimo? Na, tai yra rūpestis. Kairėje yra keletas sektorių [kurie išsiskyrė su FMLN], pavyzdžiui, tai, kas nutiko Nikaragvoje su FSLN padalijimu. Salvadore yra net keletas vadinamųjų kairiųjų, kurie balsuos už ARENĄ. Bet, žinoma, tai ne dauguma.

Likus penkioms savaitėms iki balsavimo FMLN apklausose turėjo dviženklę persvarą, tačiau prieš pat rinkimus buvo lygios. Taip yra todėl, kad 95 procentus žiniasklaidos kontroliuoja ARENA.

Yra net du Kongreso nariai iš JAV, kurie buvo daug cituojami laikraščiuose, sakydami, kad jei FMLN laimės, žmonės negalės išsiųsti pinigų savo šeimoms iš JAV-o šie pervedimai dabar sudaro 30 procentų Salvadoro BVP. Jie taip pat sakė, kad jų šeimos narių imigracijos statusas JAV bus pavojuje, jei laimės FMLN. Tai dvi labai pavojingos grėsmės.

KODĖL FMLN pasirinko Mauricio Funesą kaip kandidatą, o ne su partija ir visuomeniniais judėjimais labiau tapatinamą asmenį?

Yra keletas priežasčių. Svarbiausia yra tai, kad žiniasklaidos kontrolė yra tokia išsami, kad FMLN tikėjo, kad mes turėsime šansą tik iškeldami žmogų, kuris jau buvo žinomas spaudoje.

Anksčiau mes iškėlėme buvusius komendantus, įskaitant vieną iš FMLN įkūrėjų Shafik Handal, kuris buvo labai blogai pralaimėtas per praėjusius rinkimus. Taigi tai buvo bandymas išbandyti kažką naujo. Tačiau kandidatas į viceprezidentus buvo FMLN steigėjas ir yra buvęs mokytojas.

Kalbant apie „Funes“ programą, tai sudėtinga. Dolerizuota ekonomika reiškia, kad fiskalinę ir pinigų politiką vykdo Niujorkas, o ne Salvadoro centrinis bankas. Funesas buvo priverstas sutikti palikti ekonomiką doleriais. Ir jis buvo priverstas sutikti, kad CAFTA liktų vietoje.

Tai didelė problema, nes mes ilgą laiką ginčijomės, kad šie du dalykai žlugdo ekonomiką, tačiau dabar FMLN kandidatas pasakė visuomenei ir pasauliui, kad doleris tęsis ir kad CAFTA liks vietoje. . Tokiomis aplinkybėmis jis sako, kad atneš darbo. Mūsų nedarbo lygis kai kuriose srityse siekia 40 procentų.

Funesas kalbėsis su JAV vyriausybe dėl geresnio JAV gyvenančių salvadoriečių gydymo, o jis - apie sveikatos priežiūros sistemos pakeitimą. Tačiau net ir ten mes nutolome nuo savo pradinio reikalavimo, kad visi turėtų nemokamą nacionalinę sveikatos priežiūrą. Jis taip pat žada kovoti su nusikalstamumu. Salvadoras nužudė daugiau žmonių nei Kolumbija ar Meksika. Taigi, kaip matote, nėra ką pasiūlyti.

Per pastarąjį dešimtmetį matėme kairiųjų vyriausybių atėjimą į valdžią Ekvadore, Bolivijoje ir Venesueloje. Net Nikaragvoje Danielis Ortega grįžo į valdžią. Ar matote šiuos rinkimus kaip dalį to poslinkio Lotynų Amerikoje?

CIA TAS kontekstas. Tačiau turime pabrėžti, kad JAV į Salvadorą įsiskverbė giliau nei bet kuri kita šalis. Pavyzdžiui, FMLN praėjusiais metais neteko mero kabineto San Salvadore.

Kalbu ne tik apie JAV įsikišimą per kariuomenę. Turime labai daug NVO, kurios nutraukė judėjimą. Jūs netgi turite buvusius FMLN lyderius, kurie dabar vadovauja nevyriausybinėms organizacijoms ir uždirba 5 000 USD per mėnesį, bet kur yra mūsų revoliucinė dvasia? Na, patikrinus kiekvieną mėnesį, jis tarsi išnyksta.

Taigi turime sekti sekmadienio rinkimų rezultatus. Dešinysis sparnas yra vieningas-jis valdo spaudą, kontroliuoja rinkimų komisiją.

Kaip mes kovosime su tuo? Tai didelis klausimas. Salvadore vyko ilgos kovos, nuo 1932 m. Ir po to [kai įvyko visuotinis streikas ir masinis sukilimas] iki 1979 m. Arba grąžinsime devintojo dešimtmečio revoliucijos dvasią, arba pamatysime XIV a. šeimos ir toliau vadovauja šaliai, atsižvelgdamos į JAV interesus.


Kairiųjų partijos įsitvirtino artėjant Kosta Rikos ir Salvadoro rinkimams

„Farabundo Martí“ nacionalinio išsivadavimo fronto rėmėjai 2014 m. Sausio 25 d. San Salvadore dalyvauja politiniame mitinge dėl Salvadoro prezidento rinkimų kampanijos užbaigimo su kandidatu Salvadoru Sánchezu Cerénu. (José Cabezas/AFP)

Lotynų Amerikoje iškilus kairiajai pusei gali sustiprėti plataus fronto partijos (FA) triumfas, kuris būtų istorinis Kosta Rikoje, ir tuo pačiu metu perrinktas buvęs partizanas Farabundo Martí nacionalinis išsivadavimo frontas Salvadore rinkimai sekmadienį.

Dviejų rinkimų metu sutapo „prieš kairę ir į dešinę“ poliarizacija, precedento neturinti Kosta Rikoje ir pasikartojanti Salvadore. Remiantis apklausomis, abu rinkimai yra per arti paskelbimo ir gali sukelti antrųjų rinkimų.

„Jiems bendra rinkimų diena ir„ baimės “kampanijos“, - sakė San Salvadoro politikos ir ekonomikos analitikas Roberto Cañasas. „Tačiau yra du kairieji, dvi istorijos, dvi šalys, du labai skirtingi kandidatai“.

Kosta Rikoje vienas mėgstamiausių jaunųjų įstatymų leidėjas ir aplinkosaugininkas 36 -erių José María Villalta iš plataus fronto partijos kartu su buvusiu San Chosė meru 56 metų Johnny Araya iš valdančiosios Nacionalinės išsivadavimo partijos.

„FA parama yra daugiaideologinė:„ Villalta “nukreipia nepasitenkinimą, protestų balsus ne tik prieš politinę, bet ir ekonominę sistemą. Iš čia šis stiprus kairės bangos kyla iš Kosta Rikos “, - sakė Centrinės Amerikos valdymo instituto direktorius Jaime Ordóñezas.

Salvadore, valdančiosios FMLN kandidatas, dabartinis viceprezidentas, 69 metų Salvadoras Sánchezas Cerénas, vadovauja apklausoms prieš buvusį sostinės merą 67 metų Normaną Quijano iš dešiniųjų nacionalistų respublikonų aljanso (ARENA).

Skirtingai nei 2009 m., Kai nuosaikus kandidatas Mauricio Funesas, buvęs žurnalistas, pirmą kartą šalies istorijoje padėjo El Salvadoro kairiesiems laimėti prezidento postą, FMLN statė, kad pašalinis ir buvęs partizanų vadas pažabos dešiniųjų bandymą atgauti valdžią. .

Kosta Rikos rinkimuose situacija yra labiau nenuspėjama: du kiti kandidatai, vienas iš dešinės-Otto Guevara-ir vienas iš centro kairės-Luisas Guillermo Solísas-seka iš paskos už Araya ir Villalta.

„Jei (Kosta Rikoje) būtų tik dvi pusės, kaip Salvadore, tai būtų daug lengviau nuspėti, sakė Kosta Rikos politikos analitikas Víctor Ramírez. „Realybė tokia, kad Kosta Rikoje vyksta atomizacija“.

Jei nė vienas kandidatas nesurinks mažiausiai 50 procentų balsų Salvadore ir 40 procentų Kosta Rikoje, konkursai bus sprendžiami atitinkamai kovo 9 ir balandžio 4 d.

Nors abiejų šalių politinė filosofija yra skirtinga, kairiųjų triumfas Kosta Rikoje ir Salvadore sustiprintų Lotynų Amerikos tendenciją, kuri dar neturi vyrauti Centrinėje Amerikoje, kurioje yra konservatyvios Gvatemalos, Hondūro ir Panamos vyriausybės.

„Nemanau, kad JAV yra sužavėtos“, - sakė Cañas. „Taip pat nėra Centrinės Amerikos verslo elito narių, kurie globalizavo savo interesus ir prieigą. Jie investuoja į politines partijas ir tikisi atsipirkimo vėliau “.

Prieštarauja du ekonominiai modeliai: ARENA ir PLN neoliberalizmas ir labiau statistinis FMLN ir FA socializmas, kuris vengia maišyti bėdas su JAV, pagrindine abiejų šalių prekybos partnere. Salvadoro atveju JAV yra migrantų, kurie padeda stiprinti šalies ekonomiką, perlaidų šaltinis.

„Nemanau, kad kas nors nori iš esmės pakeisti modelį“, - sakė Cañas. „Nei Kubos revoliucija, nei Venesuelos chavismo atvyks į šias dvi šalis “.

Interviu naujienų agentūrai AFP Villalta sakė: „Kosta Rika turi savo„ Tico stiliaus socializmo “vystymosi tradiciją, nors sakė, kad kampanijos metu kairieji buvo demonizuoti.

Kosta Rikoje ši poliarizacija leido palyginti Kubą, Venesuelą ar Nikaragvą, kurią FA pavadino „baimės kampanija“. Pavyzdžiui, Aukščiausiasis rinkimų teismas papeikė verslą, prašydamas savo darbuotojų nebalsuoti už „komunistinį“ kandidatą.

„Villalta“ priešai lobavo etiketes „komunistai“, „chavista“Ir„ Ortegos draugas “.

„Mes netikime, kad galima nukopijuoti kitos šalies modelį“, - sakė Villalta ir pridūrė, kad Kosta Rika turėtų pasimokyti iš Lotynų Amerikos kairiųjų sėkmės ir klaidų ir eiti „savo keliu“.

Salvadore, kuris 1980–1992 m. Išgyveno pilietinį karą, baimės kampanijos taip pat buvo 2009 m.

„Jie sakė, kad mūsų vaikai bus išsiųsti į Kubą, o iš mūsų pagyvenusių žmonių bus pagamintas muilas“, - sakė Cañasas apie 2009 m. Salvadoro baimės kampaniją. būsena. Ta kampanija nepasiteisino. Pažiūrėsime, ar tai pavyks Kosta Rikoje “.


Nemokamai, sąžiningai ir istoriškai: liudydami kairiųjų laimėjimą Salvadore

Neseniai Salvadore įvykę prezidento rinkimai, dėl kurių iš pradžių laimėjo kairysis kandidatas, buvo istoriniai.

Neseniai grįžome iš šalies, kur buvome pripažinti stebėtojai pirmajame 2014 m. Prezidento rinkimų ture. Mūsų delegaciją organizavo Solidarumo su Salvadoro žmonėmis komitetas (CISPES), joje dalyvavo Nacionalinės teisininkų gildijos (NLG) ir kitų organizacijų atstovai. Maždaug 70 rinkimų stebėtojų komanda per savaitę prieš rinkimus atvyko į San Salvadorą, ir mes susitikome su vyriausybės pareigūnais, socialinių judėjimų atstovais, partijų atstovais, JAV ambasada ir rinkimų tribunolu, kad aptartume problemas, su kuriomis susidūrė El. Salvadoro žmonės šiuose rinkimuose.

Kad laimėtų prezidento rinkimus pirmajame balsavimo etape, kandidatas turi surinkti 50% plius vieną balsą. Ankstyva apklausa parodė, kad kairiųjų kandidatas Sanchezas Cerénas iš Farabundo Marto nacionalinio išsivadavimo fronto (FMLN) sudarys beveik 50 proc., O jo šalininkai tikėjosi pergalės pirmajame ture. Dienos pabaigoje Cerà © n surinko 49% balsų, Normanas Quijano iš Nacionalistinio respublikonų aljanso (ARENA) gavo 39% balsų, o Tony Saca iš UNIDAD koalicijos gavo 11% balsų. Dabar buvo paskelbtas antrasis turas, kuris vyks kovo 9 d.

2014 m. Rinkimų stebėjimai

Vasario 2 d., Kuri buvo rinkimų diena, susiskirstėme į septynias komandas, kad stebėtume balsavimo vietas, esančias sostinėje San Salvadore ir aplink jį. Mes pasirinkome dešimtis stebėjimo vietų pagal dydį ir vietą. Stebėjome didžiausias šalies balsavimo vietas, atstovaujančias įvairioms pajamų kategorijoms ir partijų aljansams.

Dienos pabaigoje CISPES pranešė, kad tai buvo labiausiai stebimi, skaidrūs ir nešališki rinkimai, kada nors įvykę Salvadore. Jie pažymėjo, kad šie rinkimai buvo istoriniai dėl didelio skaidrumo, ir palankiai įvertino įgyvendintas rinkimų reformas, pvz., Gyvenamųjų namų balsavimo sistemą, sukūrusią daugiau nei 1 593 balsavimo centrus, leidžiančius sutrumpinti laukimo laiką ir padidinti rinkėjų prieinamumą. su negalia. Buvo užfiksuoti kai kurie pažeidimai, pavyzdžiui, Ayutuxtepeque, Mejicanos ir Antiguo Cuscatlán merai rinkimų kampanijoje balsavimo centre ir nepakankamas UNIDAD atstovų trūkumas balsavimo priėmimo komisijose įvairiuose balsavimo centruose. Tačiau šie įvykiai neturėjo didelės įtakos rinkimų rezultatams.

2014 m. Prezidento rinkimų kontekstas

Free and fair democratic elections have been a long time coming in El Salvador. While the small Central American country achieved independence in 1821, the post-colonial period mirrored many other Latin American states. The economic oligarchy, embedded in the coffee industry, replaced the Spanish crown while U.S. interventionism stunted democratic growth. In the 20th century, labor and communist organizing mounted under the shadow of a series of military dictatorships, punctuated by coups, which ruled the country. In the face of state repression and economic misery during the 1970s, student and labor organizing transitioned into armed political-military organizations. Archbishop Oscar Romero represented the Liberation Theology movement in the Catholic archdioceses, which emphasized freedom from political, social and material oppression.

In 1980, a military junta was in power, which worked with paramilitaries to repress political organizing. In January of that year, the five major militant organizations united to form the FMLN-- The Farabundo Martí National Liberation Front, named for a 1920s and 30s community party leader. On March 24th of the same year Archbishop Romero was assassinated, fueling the conflict. Robert D'Aubuisson, who went on to found the ARENA party, is considered the intellectual author of the assassination.

The Civil War lasted from 1980 to 1992. During these years fraudulent elections held up the right-wing military government and the United States funneled billions of dollars to fight the rebels. Over his two terms, President Ronald Reagan sent $3.4 billion dollars to the Salvadorian military. The military massacred and terrorized the general public in a Vietnam-style scorched earth strategy. The FMLN maintained a territorial hold and popular support. The Final Offensive in November 1989 brought the fight to the capital of San Salvador, and left the ruling class stunned. International pressure mounted for negotiations. The FMLN and the government entered negotiations and on January 16th, 1992, the Peace Accords were signed in Chapultepec, Mexico. Over 75,000 people had died or were disappeared during the Civil War.

The Peace Accords included provisions for the cessation of all armed conflict, the dissolution of corrupt elements of the military, the creation of a National Civilian Police Force, the demobilization of FMLN troops, and the FMLN's inclusion as a political party. El Salvador still had a long path to a functioning democracy.

The ARENA party controlled the presidency from 1989 to 2009. The liberalization of the Salvadorian economy for foreign capital and the typical hallmarks of neoliberal structural adjustment defined these years. ARENA took a “mano duro” or “hard hand” response to the rising gang problem, which did little to reduce violence in the country. Voter fraud and suppression were commonplace and ensured continuing ARENA victories. Referred to as a “civil dictatorship,” U.S. interests supported ARENA rule and pushed neoliberal reforms.

Leading up to the 2009 election, a popular journalist, Mauricio Funes, formed a base of professionals and businesspeople and mounted a run for the presidency. Attracting voters who had typically not supported the FMLN and calling on international support to prevent fraud, the FMLN ticket won the presidency for the first time on March 15th, 2009.

During their first five year term, the FMLN defined itself through social programs. The popular “school packets,” which include school supplies, uniforms, and a glass of milk for every student, have come to define the populist agenda of the Funes administration. 1.3 million children and their families have benefited from these programs. The FMLN has also advanced electoral reforms and anti-fraud measures. While the country continues to experience high rates of violent crime, the FMLN has taken an approach more oriented to social inclusion and opening discussion between warring factions. However, the party has back-pedaled on some of these efforts in response to right-wing criticism. In the 2012 congressional elections, the FMLN lost ground, and ARENA secured a majority in the General Assembly.

Election Candidates and Issues

The field for the February 2014 Salvadoran presidential first-round elections included three viable parties: ARENA, UNIDAD and the FMLN. The right wing ARENA and UNIDAD parties campaigned on the principals of crime reduction and returning Salvadoran economy back to the conservative “free market” policies that prevailed in the country prior to 2009. The FMLN was promoting an expansion of the economic and social reforms that have been implemented by the Funes administration during the past 4.5 years.

The ARENA party had dominated the political arena for 20 years prior to 2009, pushing a neoliberal agenda and transnational corporate interests, with little room for the development of social programs. The ARENA candidate, Norman Quijano is hardly inspiring, but he has an extensive political background as former mayor of San Salvador and as a six-term legislator. Quijano espouses a strong anti-crime agenda, and he has promised to rescind Funes’ truce settlement between El Salvador's street gangs that he characterizes as criminal negotiations.

The ARENA party is currently in turmoil as they are embroiled in a scandal that came to light in the final weeks of the Presidential elections. The scandal alleges that former President Francisco Flores (1999 to 2004), Quijano’s campaign manager and consultant to ARENA, received a $10 million donation from the Taiwanese government in 2001 for reparations after two devastating earthquakes rocked the country. According to reports, these funds were tracked by INTERPOL to a bank in the Bahamas and never reached the Salvadoran people. In the days leading up to the Presidential elections, Flores appeared before a legislative committee with an evasive and unconvincing denial of these allegations. The outcome of this scandal and the implications on the elections are still unfolding.

UNIDAD represents three minority parties and is headed by former President Tony Saca (2004-2009). Saca is a charismatic candidate with a highly visible and slick campaign presence. Saca, a former sports announcer and the owner of several radio stations, was driven out of the ARENA party, allegedly for corruption. According to Wikileaks cable from the U.S. Embassy, Saca misspent $219 million in government funds, and his legendary conspicuous consumption included the construction of his huge mansion in San Salvador during his presidency. Ironically, his campaign has focused on the implementation of crime prevention policies and security. While Saca is a solid member of the right wing, his voting bloc in the legislature has made several concessions to the FMLN, which has allowed for the passage and implementation of the FMLN’s social agenda.

The FMLN is represented by Vice President and former Minister of Education Salvador Sanchez Cerén. Cerén, a former educator, FMLN party director and legislator, served as Commander of the Frente Popular de Liberacion, one of the groups that comprised the FMLN during the Salvadoran civil war. Unlike Funes, Cerén represents the rank and file of the FMLN, and he has vowed to expand the social programs developed and implemented under Funes. The "three pillars" of his platform are employment, security, and education. These programs include rural health centers, a literacy program, new jobs, and Ciudad Mujer, a popular one-stop social service center for women. Additionally, Cerén has stated that he would continue to partner with ALBA Petroleos and that he would join Petrocaribe, the Caribbean and Venezuelan oil alliance.

Some of the key issues in this election are gang violence, crime, and the economy. The candidates, particularly ARENA and UNIDAD have been focusing on security and crime, while holding the line on increasing taxes. However, the economic turmoil in the country, aided by past corruption, is the elephant in the room. The next president will inherit a state that is functionally bankrupt and incapable of meeting internal and external obligations. The largest corporations in the country pay the least in taxes, yet they require a robust infrastructure and a labor force that is heavily subsidized by the state. So while monetary inputs are necessary to maintain highways and other infrastructure, taxes alone do not begin cover the shortfall, so national and international debt accumulates. Meanwhile, the billions of dollars in profits that are garnered by these transnational enterprises are quietly sequestered in international financial institutions far away from El Salvador.

Regarding corruption, Senator Patrick Leahy declared in September 2013 that El Salvador “remains a country of weak democratic institutions where the independence of the judiciary has been attacked, corruption is widespread, and transnational criminal organizations and money laundering have flourished.” These realities are complex problems that will require far-reaching solutions including accountability mechanisms, restructuring debt, raising taxes, and promulgating regulations that require economic reinvestment within the country. However, these measures will be difficult to adopt and implement, especially since the right wing currently controls the Legislative Assembly.

Given his overwhelming support during the first round of the elections, the FMLN is guardedly confident that Cerén will prevail in the second round next month. However, voter fraud remains a great concern. While fraud appears to have declined significantly, voters still faced intimidation tactics, and the second round must be closely monitored. One of the observers in our group engaged with a group of FMLN supporters after they declined to have their picture taken. They said that they would be fired if their bosses saw them supporting the FMLN. Furthermore, Mauricio Funes revealed that 24 companies have been charged before the Labor Ministry for coercing their workers to vote for a particular political party in the second round of elections, which is a felony punishable with jail time. Additionally, there were reports from workers fired at a maquila (textile factory) that their bosses threatened not to pay out severance if they voted for the FMLN. These and other irregularities notwithstanding, the February 2014 elections were mostly free and fair by all international norms and standards. However, fewer international and national observers are expected to participate in the second round, and they must remain vigilant for these insidious tactics.


New Post-Election Poll Reveals How Democrats’ Leftward Movement Cost the Party in the 2020 Election

An in-depth post-election poll, which was conducted among 1,000 national respondents on November 8 th - 9 th , 2020 by my firm, Schoen Cooperman Research (SCR), suggests that the Democratic Party is seen as too left-wing and out-of-touch, while the Republican party is seen as striking a more appropriate balance, and as ideologically closer to the electorate.

Ultimately, the election results taken together with our survey findings show that it was the Democratic party’s movement to the left that represents a clear drag on their level of support and a potential problem going forward for the party both in governing and in the 2022 midterm elections. Accordingly, a majority (62%) of SCR’s survey respondents take Joe Biden’s likely victory as a mandate for centrist policies, compromise, and coming together with Republicans as opposed to a mandate for Biden to pursue progressive policies (28%).

Further, stronger majorities of Republicans (74%) and Independents (64%) support this notion that Biden’s probable win is a mandate for centrism and both groups largely reject the idea that Biden should pursue a progressive agenda—indeed, just 14% of Republicans and 23% of Independents hold this view.

Despite Biden’s speech to the nation claiming victory, where he vowed to be a president who unifies the country, it is by no means certain that the Biden campaign apparatus and indeed the party have integrated this message. Last week, Biden’s deputy campaign manager, Kate Bedingfield, made a statement to the opposite effect, declaring that Biden would “make good on [his] commitments” to pursue an “incredibly progressive agenda.”

WILMINGTON, DELAWARE - NOVEMBER 07: President-elect Joe Biden and Vice President-elect Kamala . [+] Harris take the stage at the Chase Center to address the nation November 07, 2020 in Wilmington, Delaware. After four days of counting the high volume of mail-in ballots in key battleground states due to the coronavirus pandemic, the race was called for Biden after a contentious election battle against incumbent Republican President Donald Trump. (Photo by Win McNamee/Getty Images)

With Juneteenth, Federal Employees Now Get 44 Paid Days Off Each Year

U.S. Threw Boeing ‘Under The Airbus’ In Effort To Thwart China

Amid High Inflation, Maine Lawmakers Set To Enact First-In-Nation Program That Will Drive Up The Cost Of Necessities

SCR’s survey, which sought to gain insight into the attitudes of voters in order to lend an explanation to Democrats’ relatively disappointing election performance, reveals that a plurality (39%) of voters already believes the Democratic party’s agenda is too left-wing. Yet, less than 3-in-10 (29%) voters believe the Republican agenda is too right-wing, and a plurality (43%) believes that the Republican agenda strikes an appropriate balance.

Though party identification in both SCR’s survey and in national exit polls are close to evenly split, the ideological balance of the electorate tilts conservative. Indeed, a plurality (37%) of respondents in SCR’s survey self-identified as conservative, and a similar share considered themselves to be moderate (36%). Yet, less than one-quarter (24%) self-identified as liberal.

Our survey also found that respondents strongly preferred that the candidates who were elected this year pursue right-leaning policies (45%), rather than left-leaning policies (31%) once they take office.

These findings may be unsurprising, given the Democrats’ disappointing election performance, notwithstanding Joe Biden’s likely victory. Contrary to pre-election predictions, which showed a demonstrable Democratic advantage, the Senate is likely to remain evenly divided with perhaps a narrow Republican advantage, and perhaps with no party advantage. Further, the Democrats also lost several seats in the House, including seats that were thought to be secure.

To this end, despite the structural challenges facing Trump in the election, the relative weakness of the Democratic message and the perception of the party’s leftward movement, as well as the relative strength of the Republican message, proved once again to be a stronger force than most pre-election polls adequately accounted for.

Not only did Biden’s narrower-than-expected victory not coincide with the blue-wave that Democrats anticipated in down-ballot races, but our findings also suggest that Donald Trump would have been reelected, most likely easily, if not for the coronavirus pandemic and the economic downturn that followed. Trump actually overperformed in most battlegrounds and ran close margins in lean-Democrat states like Wisconsin and Michigan, where Biden held wide polling leads in months prior.

SCR’s survey findings also suggest that most voters did not see a clear Democratic agenda moreover, Democratic candidates were hurt by their party’s associations with far-left attitudes and movements—in particular, the movement to defund the police.

By a 12-point margin, 35% to 23%, respondents said that the movements across the country to defund the police made them less likely to vote for Democrats. Likewise, by a 12-point margin, 32% to 20%, respondents also said that these movements made them more likely to vote for Republicans.

We also found that strong majorities of voters agreed with the statements made by the moderate lawmakers, which emphasized the need for Democrats to pursue a centrist agenda that helps working families, rather than progressive policies and socialist-leaning ideals.

SCR’s survey asked respondents to indicate whether they agreed or disagreed with recent statements made by moderate Democratic lawmakers, including Rep. Abigail Spanberger and Former Senator Claire McCaskill, as well as a statement made by progressive lawmaker Alexandria-Ocasio Cortez.

Nearly three-quarters (73%) agreed with Former Sen. McCaskill that, “instead of focusing on social issues and cultural issues, Democrats need to get back to kitchen table issues, focus on helping people take care of their families and stop acting like they’re smarter than everyone else.”

Moreover, more than two-thirds (68%) agreed with Rep. Spanberger’s assertion that Democrats need to “get back to basics,” and that “defund the police movements and misguided talks of socialism hurt them in many races and even cost them many elections.”

To that end, less than one-half of respondents (45%) agree—and a virtually equal share disagree (43%)—with Rep. Ocasio-Cortez’s statement, which calls on Democrats to “focus on progressive cause and social issues,” and also blames “old-fashioned approaches” for Democrats losses in elections.

Furthermore, the collective findings from exit polls and SCR’s post-election poll demonstrate the comparative strength of the Republicans’ economic message of lower taxes, deregulation, and pro-growth policies.

According to exit poll data from Edison Research, Trump won 82% of the vote among the 35% of the electorate that named the economy as its top priority. Further, in SCR’s post-election poll, by a 5-point margin, voters believed that Trump would do a better job of rebuilding the economy.

Simply put, the Democrats need to find their way back to the center, reestablish themselves as the party of working people, and return to a moderate agenda. If not, Rep. Spanberger’s warnings will likely come to fruition in the 2022 midterm elections and beyond.

Traditionally, midterm elections are weak for the party of the president. According to Gallup polling, in midterm elections since 1946, the average loss for the president's party is 25 U.S. House seats. Further, presidents with an approval below 50% see their party lose an average of 37 House seats.

It is my hope that the Democrats’ move to the middle begins with the new administration. President-elect Biden will not enter office interpreting the election result to be a total ratification of the Democratic agenda rather, the results and our polling suggest strongly, with a mandate to work across the aisle to achieve compromises on an economic stimulus, immigration reform, healthcare reform, and a national response to the coronavirus.

Ultimately, if Biden governs as a centrist and seeks to reach productive, moderate consensus with Republicans, his can be a historic administration of lasting significance. If, however, Biden and the Democratic leadership advance a left-wing progressive agenda to placate the far-left, the Democrats will be on track to suffer a historic defeat in the 2022 midterm elections—and in many more elections to come.


Former guerrillas win power in El Salvador

El Salvador's former Marxist guerrillas, who fought one of the bitterest conflicts of the Cold War, finally won power through the ballot box after a tight election victory over their right-wing civil war foes.

After years as a peaceful opposition party, the Farabundo Marti National Liberation Front, or FMLN, cashed in on fatigue over the ruling party's 20 years in office and fears of the world economic crisis to narrowly take yesterday's presidential election.

FMLN candidate Mauricio Funes, a former TV journalist, beat ARENA's Rodrigo Avila by nearly 3 percentage points, scotching the notion that the ex-rebels were unelectable due to their violent past and El Salvador's pro-US history.

Funes, 49, never fought in the 1980-92 civil war and he urged unity and reconciliation with the ruling party, whose founder was closely associated with death squads during the conflict.

"From this moment on, I invite the different social and political forces to build this unity together," he said.

ARENA has held office since 1989 and kept the coffee-exporting Central American country firmly in the pro-Washington camp, even sending small contingents of troops to help US forces in Iraq.

But poverty and street crime have helped the FMLN, which fought vastly better-equipped forces armed by the United States at a cost of billions of dollars. The guerrillas laid down their weapons under a 1992 peace deal.

The nearest the rebels came to taking power was in late 1989 when they poured into the capital in an offensive that was only halted when the military bombed and shelled guerrilla positions in residential areas.

"This victory . has cost years of fighting, sacrifice and blood," said FMLN lawmaker Orestes Ortez after the election win.

The US recession has dampened the demand for El Salvador's exports like textiles and manufactured goods, despite a regional free trade deal with the United States.

Funes said his first priority would be tackling the impact of the global financial crisis on El Salvador, a largely poor country but with stunning landscapes dotted with volcanoes, lakes and verdant hillsides.

"There is no time to lose. From tomorrow we will start taking the necessary decisions," he said.

Funes says he will crack down on tax evasion and use the funds to create jobs for Salvadoran immigrants returning from the United States. He also vows to invest in farming to reduce dependence on imported food.

The victory for Funes was a boost for left-wing leaders in Latin America, led by Venezuelan President Hugo Chavez, but Funes says he is a moderate who will maintain El Salvador's close ties with Washington.

Funes says he is pro-business but his vice president-elect, Salvador Sanchez, is an old school FMLN hard-liner who could take policy to the left.

Losing candidate Avila said his conservative party would make sure El Salvador does not become authoritarian under the FMLN.

"We will be a constructive opposition, an opposition that is vigilant so that liberties are not lost in our country," he told supporters.

About a quarter of El Salvador's population - some 2.3 million people - live in the United States and the money they send home is key to the economy.


Ex-guerrilla closes in on El Salvador election win

By Nelson Renteria SAN SALVADOR (Reuters) - A former Marxist guerrilla leader looks poised to win El Salvador's presidential election runoff on Sunday as voters embrace his ruling party's social programs despite opposition allegations that he plans to veer the country to the radical left. Polls show Salvador Sanchez Ceren, a top leader of the Farabundo Marti National Liberation Front (FMLN) rebel army during the country's 1980-92 civil war, with about 55 percent support ahead of the runoff vote, enough to secure his party a second consecutive term. His opponent Norman Quijano, the conservative former mayor of the capital, San Salvador, trails with about 45 percent amid waning support for his right-wing Arena party. Quijano has warned the ex-rebel will move El Salvador to the radical left and bow to the influence of Latin America's leading U.S. antagonist, socialist-led Venezuela. Sanchez Ceren, an affable but media-shy 69-year-old, denies those claims and has courted the vote of moderate conservatives who have broken with Arena. He is also promising to expand social programs, such as free school supplies and pensions for the elderly, that have won support among the poor. "We will dedicate all our energy, all the experience we have accumulated fighting for the people for so long, and we will put it all to work to deepen these changes," Sanchez Ceren said on Sunday at a rally before thousands of supporters waving red flags. VENEZUELA'S SHADOW After fighting a series of U.S.-backed governments during a 12-year civil war that killed about 75,000 people, the FMLN became a political party as part of a 1992 peace deal. It first won power in 2009 when it ran journalist and current President Mauricio Funes as its candidate instead of more divisive figures with pasts in the rebel army. While the war is ancient history for a generation of younger voters, already mired in a weak economy rife with gang violence, the Central American country remains polarized between left and right. Former enemies during the war now wage battle in a divided Congress that has struggled to reach agreement on economic reforms. In the first round of voting, Sanchez Ceren received 49 percent of the vote, just shy of the margin needed for victory. Quijano made it into the second-round runoff with 39 percent support and he has since altered his campaign strategy. He had previously focused on a proposal to use the military to fight street gangs, but is now warning that Sanchez Ceren would follow the path of Venezuela's government, which has taken over private businesses. "We cannot allow the FMLN's deceptions and traps to deny us access to a better future. If not, we can see the sad example of Venezuela," the 67-year-old dentist turned politician told supporters who cheered "Fatherland, yes! Communism, no!" While Sanchez Ceren plans to join Venezuela's Petrocaribe oil bloc, which furnishes mainly leftist allies with subsidized energy, he says he is forging his own model and has voiced admiration for Brazil and Uruguay's more moderate leftist leaders. POVERTY, GANGS Of all of the impoverished countries in Central America, El Salvador is the most dependent on money sent home by migrants working in the United States. Remittances make up nearly one-fifth of the national economy. Funes' government has widened support for the FMLN with social programs for the poor and it claims it has reduced the poverty rate from 40 percent in 2009 to 29 percent last year. "I have never seen these kinds of social programs in our history," said carpenter Jesus Romero, 38, at a FMLN rally. "They have changed the lives of a lot of people." The programs have also helped push up debt levels by nearly a third to $14.5 billion, or about 55 percent of the coffee-producer's gross domestic product. Further hurting the economy, the crop has been hit hard by roya, or leaf rust, a fungus that kills coffee trees. Wall Street credit rating agencies have downgraded El Salvador's debt in recent years and, along with the International Monetary Fund, are demanding tax reforms to contain the rising national debt. Quijano's pledge to deploy the army against street gangs, which control poor areas across the country, failed to draw in many independent voters, unlike in neighboring Honduras, where a conservative candidate recently won the presidency with a similar plan. A fragile truce between two of El Salvador's violent gangs, the Mara Salvatrucha (MS-13) and its rival Barrio 18, was brokered two years ago, but with a recent surge in violence, appears to be in danger of breaking down. The truce, fostered by religious leaders and former guerrillas, has been credited with cutting one of the world's highest homicide rates by half to a 10-year low last year. (This story has been refiled to correct spelling of 'guerrilla' throughout) (Additional reporting by Anahi Rama, writing by Michael O'Boyle, editing by Simon Gardner, Kieran Murray and G Crosse)

Wife on a hike with husband falls 200 feet to her death off Wyoming cliff, police say

The couple went to the cliff to watch the sunrise.

Kevin Hart says he has talked to his kids about his past scandals because 'it's going to come out'

Hart said in an interview with Romper that his children are aware of the "gift and a curse" that celebrity brings.

ReklamaKeliaudami padėkite krepšį ant automobilio veidrodžio

Puikus automobilių valymas įsilaužė į vietinius pardavėjus, kurių nežinojote

Rumours swirl that China’s top spycatcher has defected to the US

Rumours abounded on Friday night that China's top spycatcher had defected to the US, amid a growing focus in Washington on the theory that Covid-19 escaped from a Wuhan laboratory. Dong Jingwei, vice minister of state security, was reported to have flown from Hong Kong to the US in February with his daughter. There was no confirmation of the rumoured development from either the US or China. Dr Han Lianchao, a former Chinese foreign ministry official who is now a pro-democracy activist in the US,


El Salvador: History

Before the arrival of the Spaniards, El Salvador was inhabited by the Pipils, descendants of the Aztecs and the Toltecs of Mexico, who had arrived in the 12th cent. In 1524 Pedro de Alvarado landed and began a series of campaigns that resulted in Spanish control. With independence from Spain in 1821, it became briefly a part of the Mexican Empire of Augustín de Iturbide, and after the empire collapsed (1823) El Salvador joined the Central American Federation. El Salvador protested the dominance of Guatemala and under Francisco Morazán succeeded in having the federal capital transferred (1831) to San Salvador. After the dissolution of the federation (1839), the republic was plagued by frequent interference from the dictators of neighboring countries, notably Rafael Carrera and Justo Rufino Barrios of Guatemala and José Santos Zelaya of Nicaragua.

The primacy of coffee cultivation in the economy began in the second half of the 19th cent. Intense cultivation led to the predominance of landed proprietors, and the economy became vulnerable to fluctuations in the world market price for coffee. In 1931, Maximiliano Hernández Martínez, capitalizing on discontent caused by the collapse of coffee prices, led a coup. His dictatorship lasted until 1944, after which there was chronic political unrest.

Under the authoritarian rule of Major Oscar Osorio (1950–56) and Lt. Col. José María Lemus (1956–60) considerable economic progress was made. Lemus was overthrown by a coup, and after a confused period a junta composed of leaders of the National Conciliation party came to power in June, 1961. The junta's candidate, Lt. Col. Julio Adalberto Rivera, was elected president in 1962. He was succeeded in 1967 by Col. Fidel Sánchez Hernández.

Relations with Honduras deteriorated in the late 1960s. There was a border clash in 1967, and a four-day war broke out in July, 1969. The Salvadoran forces that had invaded Honduras were withdrawn, but not until 1992 was an agreement that largely settled the border controversy with Honduras signed. The last disputed border area was finally marked in 2006.

In the 1970s El Salvador's overpopulation, economic problems, and inequitable social system led to social and political unrest by the end of the decade, murder and other terrorism by leftist guerrillas and especially by right-wing death squads had become common. In 1979, Gen. Carlos Humberto Romero, the last in a series of presidents whose elections were denounced by many as fraudulent, was overthrown by a military junta. Murders and other terrorism continued, and the unrest erupted into a full-scale civil war between the government and guerrillas of the leading opposition group, the FMLN.

In 1980, José Napoleón Duarte, a Christian Democrat, assumed the presidency under the junta and called for presidential elections, which he won in 1984. Despite his reputation as a reformer, he did not appear able to rein in the army and control the death squads. These excesses continued after the election in 1989 of President Alfredo Cristiani, leader of the right-wing ARENA party.

In 1991, however, the Cristiani government, with help from the United Nations, negotiated with the FMLN, and in Jan., 1992, a peace treaty with the rebels was signed, ending the bloody 12-year civil war that killed over 70,000 people. The FMLN demobilized and participated in the postwar 1994 elections, which resulted in the presidency of Armando Calderón Sol, the ARENA candidate. The army was apparently reined in, and terrorism and violence, by both left and right, virtually disappeared, but a 1993 amnesty law prevented prosecution for human-rights violations committed before 1992. A major program was put in place to transfer land (80% of which was concentrated in the hands of the wealthy) to former combatants. However, progress in implementing reforms and rebuilding the economy was slow, and was further hindered by a major hurricane in 1998. Also in the mid-1990s gangs and gang violence began to become a significant problem.

The ARENA party remained in power with the election of Francisco Guillermo Flores Pérez to the presidency in 1999. In Mar., 2000, however, the FMLN won the greatest number of seats in the National Assembly, although not enough to control the legislature. Two earthquakes struck central El Salvador a month apart early in 2001, killing about a thousand people and leaving many homeless. In Mar., 2003, the FMLN again won the largest bloc of assembly seats, but failed to win a majority. The presidential elections a year later resulted in an ARENA victory Elías Antonio Tony Saca received 57% of the vote. An earthquake in Jan., 2005, killed nearly 700 people. An increase in gang-related violence in 2005 led to army patrols on the country's streets.

Legislative elections in Mar., 2006, gave a plurality of the seats to ARENA, but it failed to win a majority and the FMLN was a close second. The government mounted a crackdown against criminal gangs in Aug., 2006, but gang violence remained a continuing and serious problem of the 21st cent., one that the government has proved unable to control. In Oct., 2006, the government said it had uncovered an assassination plot against the president that was linked to the anti-gang campaign.

Crime and deteriorating economic conditions contributed to the election of Mauricio Funes, a journalist and moderate leftist who was the FMLN candidate, as president in Mar., 2009 the FMLN also won a plurality of seats in the National Assembly in January. Funes became the first leftist candidate to be elected to the office. The assembly elections in Mar., 2012, resulted in losses for the FMLN, and ARENA edged ahead to become the largest party in the legislature no party won a majority. In 2012 a truce between the nation's most powerful street gangs ended, leading to an escalation in violence.

Salvador Sánchez Cerén, Funes's vice president and a former FMLN rebel, narrowly won the presidency in Mar., 2014. ARENA again won a plurality in the assembly elections in Mar., 2015. In 2015 fighting among the gangs and between them and the security forces brought violence to levels last seen during the civil war, and the power and influence of the gangs began to rival that of the government. Subsequent years brought decreases in the country's murder rate, but it still remained high. In July, 2016, the country's supreme court ruled that 1993 amnesty law was unconstitutional. In the Mar., 2018, assembly elections, ARENA again secured a plurality of the seats, but in Feb., 2019, Nayib Bukele, the Grand Alliance for National Unity candidate, won the presidency, easily defeating the ARENA and FMLN candidates. In 2020 Bukele had difficult relations with the legislature and at times the Supreme Court over military and police funding, war crimes, and emergency measures to control the spread of COVID 19.

The Columbia Electronic Encyclopedia, 6th ed. Copyright © 2012, Columbia University Press. Visos teisės saugomos.

See more Encyclopedia articles on: Salvadoran Political Geography


After Two Years of Posturing, El Salvador’s Bukele Must Now Govern

As expected, voters in El Salvador turned out overwhelmingly for President Nayib Bukele&rsquos party in legislative and municipal elections last Sunday. Preliminary results suggested the Nuevas Ideas party, or New Ideas, had attained a two-thirds majority in the 84-seat Legislative Assembly, enough to pass laws and make key appointments without the support of other parties. While it remains uncertain whether Bukele and his allies will win the 63-seat supermajority that would allow them to limit certain constitutional rights of citizens, the vote is nonetheless transformative, paving the way for Bukele to govern with near-total control.

In addition to the legislative races, voters also selected representatives for 262 municipal councils and 20 seats in the Central American Parliament. The preliminary results showed that New Ideas will control at least 149 of the country&rsquos municipalities, including the key prize of San Salvador, the capital, and many of the municipalities that surround it. Notably, the gender gap in the legislature has widened only 24 women won seats in the assembly&mdashthe lowest level in the past three elections. Notably, only 16 of the 56 New Ideas lawmakers will be women. .

enter your email address then choose one of the three options below.

Subscribe to World Politics Review and you'll receive instant access to 10,000+ articles in the World Politics Review Library, along with new comprehensive analysis every weekday . . . written by leading topic experts.

About World Politics Review

Read an overview of all that is included in our service.
Request an institutional free trial for your entire organization.


Žiūrėti video įrašą: El Salvador, 1960s (Vasaris 2023).

Video, Sitemap-Video, Sitemap-Videos